pertraukimas

pértraukimas sm. (1) KI324, DŽ¹, KŽ, pertraukìmas (2) Rtr; SD¹159, SD299,392, L, LL189 → pertraukti: 1. N Partraukimas Sut. | prk.: Nėra nieko kito, tiektai sektos, kitokumai, nesandaros, pertraukimai DP466-467. Nuraminkimės nuog visokio pertraukimo, teip širdies, kaip ir kūno DP492. Sumišime ir pértraukime sielos savos kartais randas DK111. | refl.: Parsitraukimas Sut. 2. Sut Susisiekimo pértraukimas KŽ. Pertraukimo technika SkŽ315. Pasiritė jį už partraukìmą pasakos ir … išrėžė iš senio nugaros tris diržus BM146(Šd). Antonijus didysis daugiaus grožėjos nakties tylėjime ir tamsumuose neg dienos šviesume, jog dienos metą jausdavo … dūmo pertráukimą ižg veizdėjimo ant tų žemės daiktų DP620. ║ Pertraukimas prietelystės SD321, Sut. Pertraukimas sandaros, kurią Christus Viešpats terp Dievo ir terp mūsų buvo padaręs SPI10. ║ Kaitinantis be pertraukimo gali švelni oda nudegti rš. Laimingas, kursai gal nusikratyti partraukimais ir surinkti savi į vienybę švento gailesio! M.Valanč. 3. → pertraukti 5: Rusiška abėcėlė nor būti suvartojama raštuose vien tik pertraukimui lietuvių ir žemaičių į pravoslaviją V.Kudir. 4. N, KI324 → pertraukti 7. | refl. Q135, KI324. 5. → pertraukti 9: Partraukimas sijų S.Dauk. 6. pervargimas nuo sunkaus darbo, patrūkimas: Iš pártraukimo arklys įgavo klupikus Šts. 7. refl. (oro) permaina, pasikeitimas: Tais tepalais taipojau ant oro persitraukimo deriančiosios skylelės medžio luoboje arba žievėje tampa užteptos Kel1881,57. \ traukimas; anttraukimas; aptraukimas; atitraukimas; įtraukimas; ištraukimas; nutraukimas; patraukimas; partraukimas; pertraukimas; pratraukimas; pritraukimas; sutraukimas; užtraukimas